Kai menas tampa protestu: integruota pamoka gimnazistams

Ar galima savo protestą politiniam režimui išreikšti meniškai? Žinoma! Tai darė berlyniečiai, savo nepasitenkinimą padalintu pasauliu išreikšdami išpiešdami Berlyno sieną – ryškų Šaltojo karo ir pasaulio susiskaldymo simbolį.

Į šią istorinę ir meninę patirtį pabandė įsijausti mūsų gimnazijos Ic, IIc ir IIm klasių vokiečių kalbos grupių mokiniai, dalyvavę TŪM (Tūkstantmečio mokyklų) projekto rėmuose vykusioje integruotoje vokiečių kalbos ir istorijos pamokoje „Politika mene. Berlyno sienos griūtis“. Pamoka vyko Šiaulių dailės galerijoje ir tapo gyvu, patyriminiam mokymuisi skirtu susitikimu su istorija.

Kartu su mokytojomis Daiva, Reda ir Rosita bei menininke Danute Vaitekūnaite mokiniai nusikėlė į Dainuojančiosios revoliucijos laikus ir kūrė protesto atsišaukimus prieš pasaulio padalijimą. Naudodami Kordelio techniką, gimnazistai gamino lino raižinių atspaudus – protesto lapelius, kuriuose susijungė istorinis suvokimas, vokiečių kalbos žinios ir meninė raiška.

Šios veiklos metu mokiniai praktiškai taikė ir istorijos faktus, ir užsienio kalbos gebėjimus, kartu atskleisdami savo kūrybiškumą bei supratimą, kad menas gali būti itin paveiki socialinio ir politinio protesto forma – tokia stipri, jog gali paskatinti griūti net Berlyno sieną.

Šiandien apie ją primena jau tik 1,3 km ilgio menininkų sukurta Rytų galerija, tačiau pamokos metu tapo akivaizdu, kad idėjos, vertybės ir menas neturi sienų.

Tokios TŪM projekto integruotos pamokos – puikus pavyzdys, kaip skirtingų mokomųjų dalykų ir meno sintezė ugdymo procesą paverčia atradimu, o mokinius – aktyviais, mąstančiais ir jautriais dabarties piliečiais.