Veiklos įsivertinimas     

Gimnazijos veiklos įsivertinimą atlieka vidaus įsivertinimo grupė:

Įsivertinimas atliekamas vadovaujantis MOKYKLOS, ĮGYVENDINANČIOS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO METODIKA, patvirtinta 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-267.

ŠIAULIŲ STASIO ŠALKAUSKIO GIMNAZIJOS PAŽANGOS ĮSIVERTINIMAS UŽ 2025 M.

Stiprusis veiklos aspektas – „Kolegialus mokymasis“ (4.2.1. rodiklis)

Remiantis 2026 m. sausio mėn. gimnazijoje atlikta mokytojų apklausa, kuri parengta VšĮ „Švietimo inovacijų partneriai” tyrėjų pagal kokybės vadybos sistemos „Nuolatinis tobulinimas švietime” modelį, teiginį „Aš jaučiu, kad priklausau šiai mokyklai”  labai aukštu balu (mažiausiai 6 balais iš 7) įvertino 89 proc. mokytojų, iš kurių net 73 proc. teiginį įvertino 7 balais iš 7. Likusieji mokytojai minėtą teiginį vertino ne žemesniu nei 4 balai iš 7, o tai reiškia labiau teigiamai. Teiginį „Aš jaučiu, kad kolegos šioje mokykloje rūpinasi manimi” teigiamai (ne mažesniu nei 4 balais iš 7) įvertino 97 proc. mokytojų. Mokytojai teigiamai vertina ne tik emocinį foną, bet ir sutinka, kad iš kolegų mokosi, laiko juos kompetetingais - taip mano ne mažiau 97 proc. mokytojų. Teiginį „Žmonės mūsų mokykloje noriai dalinasi informacija apie tai, kas veikia (sėkmes), ir tai, kas stringa (nesėkmes ir problemas)” teigiamai (ne mažiau 4 balais iš 7) įvertino 95 proc. mokytojų. Mokytojų bendradarbiavimą atspindi ir tai, kad ne mažiau kaip pusė atvirų pamokų gimnazijoje vyksta taikant tarpdalykinę integraciją.

Mokykloje kolegialus mokymasis vyksta ne tik formaliuose mokytojų metodinių grupių susirinkimuose, darbo grupėse bet ir profesinio augimo tinklo „Mokytojų klubas” veiklose, kuri prasidėjo 2024 m. ir sėkmingai bei sistemingai tebevyksta iki šiol. Nors tai nėra kiekvienam mokytojui privaloma veikla, į ją nuolat arba epizodiškai  yra įsitraukę 100 proc. gimnazijos mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų.

Augantį bendradarbiavimą gimnazijoje galima pastebėti ir pagal mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų įsitraukimą į projektinę veiklą, pvz., Erasmus+. Lyginant 2024 m. su 2025 m., mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų įsitraukimas į Erasmus+ veiklas išaugo daugiau kaip dvigubai (nuo 5 iki 12 dalyvių).

2025 M. TOBULINTINA VEIKLA - „TOBULINIMO KULTŪRA“ (4.1.1 RODIKLIS)

Kokį poveikį mokyklos pažangai turėjo pasirinktos veiklos tobulinimas?

Geros mokyklos koncepcijoje (2015 m.) geros mokyklos vienas iš aspektų - besimokanti organizacija, kurioje yra aktyvus mokymasis su kitais ir iš kitų,  bendruomenės sutelktumas, mokymosi ir asmeninio tobulėjimo skatinimas ir pan. Pažangumą šioje srityje rodo jau anksčiau pateikti mokytojų apklausos rezultatai: 97 proc. mokytojų savo kolegas laiko kompetetingais, iš kurių mokomasi; 95 proc. mokytojų aukštu teigiamu balu įvertino kolegų bendrystę dalinantis ugdymui reikšminga informacija; profesinio augimo tinklo „Mokytojų klubas” veikla nuosekliai ir sistemingai įgyvendinama, į kurią per 2025 m. įsitraukė 100 proc. mokytojų, tokiu būdu tobulinančių savo asmenines bei profesines kompetencijas.

Saviraiškus dalyvavimas Geros mokyklos koncepcijoje (2025 m.) yra įvardijamas kaip dar vienas geros mokyklos aspektų, kurį nusako šie rodikliai: aktyvus mokinių dalyvavimas būrelių, renginių veiklose; mokinių savijauta; bendruomeniškumas (narystė, vienybė, dalijimasis, rūpinimasis kitais, pagalba, įsipareigojimai) ir pan.  Teigiamą minėto geros mokyklos aspekto pokytį gimnazijoje, lyginant 2024 m. su 2025 m., rodo daugiau kaip 15 proc. išaugęs dalyvaujančių mokyklos būreliuose mokinių skaičius.  Nors ir neženklūs, tačiau teigiami pokyčiai fiksuoti ir mokinių savijautos mokykloje vertinime: 0,1 balu aukštesnis rodiklio „Mokykloje aš gerai jaučiuosi” įvertinimas, aukštesnis (0,01 balo) rodiklio „Mokykloje aš galiu būti savimi (laisvai save išreikšti)” įvertis bei išaugęs (0,19 balo) rodiklio „Mokykloje man įdomu mokytis” įvertis. Bendruomeniškumas ypatingai skatinamas metodologijos „Nuolatinis tobulinimas švietime” taikyme, kurios naudą jau galima pastebėti: 50,65 proc. mokinių teigia, jog pastebi teigiamą pažangą, matuojamą per klasės susitarimų laikymąsi, bendrų tikslų, klasės misijos siekius, sistemingą ir pamatuojamą refleksiją bei pažangos planavimą; klasių vadovai pastebi pokyčius mokinių lankomumo, pasiekimų, elgesio ir kt. srityje. 

64,2 proc. mokinių pamokinę veiklą nurodo kaip tą sritį, kurioje pastebi sistemingą ir nuolatinę mokyklos pažangą. Lyginant 2024 m. su 2025 m., 0,12 balo išaugo rodiklio „Mokykloje aš įgyju svarbių gyvenimui reikalingų kompetencijų” įvertinimas, o rodiklis „Man patinka pats mokymosi procesas, kurio metu sužinau naujų dalykų”, įvertintas 0,1 balo aukščiau.  Apie 80 proc. mokinių teigia, kad mokydamasis pamokų metu jaučiasi gerai (komfortabiliai).

Tobulintos veiklos poveikis mokiniams: kokį poveikį pasirinktos veiklos tobulinimas turėjo mokinių pažangai?

Lyginant 2024 m. su 2025 m., 0,01 balo išaugo rodiklio „Mokytojai įkvepia mane gerai mokytis” įvertinimas. 0,04 balo išaugo rodiklio „Mokytojai skatina mane kelti ambicingus tikslus (siekti kuo daugiau)” įvertinimas. Rodiklis „Mokytojai skatina mano pasitikėjimą savimi” įvertintas 0,09 balo aukščiau. 0,12 balo išaugo rodiklio „Mokykloje aš įgyju svarbių gyvenimui reikalingų kompetencijų” įvertinimas.

Atlikus kokybinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti naujai taikomos darbo su klase metodikos poveikį lyginant 2024 m. su 2025 m. nustatyta, kad maždaug 25 proc. mokinių pakilo motyvacija, visose klasėse paminėtas teigiamas poveikis klasės mokinių tarpusavio santykiams, mikroklimatui, mokinių elgesiui, įsitraukimui į veiklas. Savo santykius su klasės draugais kaip gerus apibūdina ne mažiau kaip 91 proc. mokinių, iš kurių net 51 proc. pažangą įvardina naujai taikomos metodikos pavyzdžiais, pvz., klasės tikslų kėlimas, susitarimų rengimas ir jų laikymasis, dažnas pasiekimų aptarimas ir pan.  Teigiamą pokytį klasių vadovai įžiūri ir klasės mokinių akademiniuose pasiekimuose (tokį poveikį įvardina 60 proc. visų tyrime dalyvavusių klasių vadovų). 

100 proc. mokinių socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją (lygiagrečiai ir kitas) tobulina atlikdami Asmenybės ūgties dienoraščiuose (III-IV kl.) bei mokinio pažangos ir karjeros planavimo „Spotiself” platformoje (I kl.) pateiktas užduotis, kurių pagr. tikslas - planuoti, stebėti bei reflektuoti asmeninę pažangą. 2025 m. „Asmenybės ūgties dienoraštis” papildytas atsižvelgiant į Nuolatinio tobulinimo švietime metodiką skyriais „Klasės tikslai” ir „Aš didžiuojuosi”. Bent du kartus per mokslo metus vykstantys trišaliai pokalbiai (mokinys, mokinio atstovas ir klasės vadovas) taip pat orientuoti į mokinio pažangos stebėjimą bei planavimą.

Tobulintos veiklos poveikis mokiniams: kokios papildomos sąlygos sudarytos mokinių asmenybės ugdymui tobulinant pasirinktą veiklą?

2025 m. mokiniams parengtas interaktyvus žemėlapis - gidas „Atrakink meną“. 11 proc. gimnazijos mokinių jau atliko įvairaus pobūdžio užduotis ir taip plėtojo kultūrinę, socialinę, emocinę bei sveikos gyvensenos, pažinimo ir kitas kompetencijas. Sukurta metodinė meninio-kultūrinio ugdymo programa MENAS+, kuri diegiama visų dalykų pamokose ugdant mokinių jau anksčiau minėtas kompetencijas.

Gimnazijoje sukurta įtraukiosios lyderystės sistema, paremta universalaus dizaino principais ir diegiama I-IV gimnazijos klasėse (įgyvendinant ERASMUS+ projektą). TŪM veiklų tęstinumas užtikrinamas paveikia veikla - tęsiamas projektas „Mano kitoniškumas – stiprybė“, skatinantis toleranciją, atvirumą, didesnį mokinių pasitikėjimą savimi ir geresnę savijautą gimnazijoje. Projekte dalyvauja įvairių ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tęsiamas TŪM programos veiklos „Pagalbos sistemos „Pastebėk – Įvertink – Veik“ trimis lygiais: prevenciniu, intervenciniu ir intensyviu intervenciniu įgyvendinimas. Mokinių bendradarbiavimo ugdymo procese stiprinimas – svarbi mokinių pasiekimų gerinimo dalis.

Tęsiamos gimnazijai suteiktos Erasmus+ akreditacijos galimybės. Lyginant 2024 m. su 2025 m., 39 proc. išaugo dalyvaujančių projekto veiklose mokinių skaičius. Pirmą kartą dvi gimnazijos mokinės išvyko į ilgalaikį ugdymosi vizitą, tokiu būdu ugdydamos lyderystės, komunikavimo, problemų sprendimo ir savivaldumo įgūdžius. Iš projekto lėšų I klasių mokiniams nupirkta narystė mokinio pažangos ir karjeros planavimo platformoje „Spotiself”, kurioje mokiniai keliasi savo tikslus, stebi pažangą, įsivertina kompetencijas, išsigrynina savo stipriąsias puses, atlieka karjeros testus ir planuoja savo karjerą.

Pabaigtas „Žalia rūta“ projektas. Tai poilsio erdvė ir kartu galimybė mokiniams mokytis jaukioje jiems aplinkoje, megzti draugiškus santykius su savo ar kitų klasių mokiniais.

2026 m. numatoma tirti ir tobulinti šią veiklos sritį: